- kiaulinis
- 3 kiaũlinis, -ė adj. (1), kiaulìnis (2) K; SD359,397 → kiaulė 1: Jau baigias kiaũliniai miltai, tuoj reiks malūnan važiuot Vžns. Įmaišė kokių kiaũlinių miltų ir mum bandelių prikepė Ėr. Suvalgiau kelias kiaũlines bulvas, ir visa Ob. Kiaulinès bulvaites meskit skyrium Alk. Kiaulìnių burokų šįmet neturėsu Krš. Šeimininkė kiaulinį jovalą jovė rš. Pilk pamazgas kiaũlinian viedriokan Ob. Nesemk [v]andenio su kiaũlinių viedru Vžns. Išmazgok ir kiaũlinį puodą Krsn. Reikia padirbt naujas kiaũlinis lovelis Vžns. Mesk mėšlą prie kiaũlinio gurbo Ds. Prinešk šiaudų kiaũlinian gurban Ds. Anei svirnelę, Marei kamarelę, o seselei Kotrynelei kiaulinį kūtelį KlpD81. Kiaulìnės mėsos nevalgo Gs. Ale mėsa kiaũlinė ir kiaũlinė, kitokios [turguje] nėra Plš. Kiaulìnis mėšlas geras Grl. Rado svirne prileistas puodynes kiaulinių taukų BsPIII322. Naginės kiaulìnės (kiaulės odos) diktesnės už karvines Ggr. Kiaũlinės (kiaulės mėsos) dešros Lp. Kiaũlinis arklys (mažųjų arklių veislės) Vrn. Arklys geriausias insiduoda iš šitų kiaulinių – mažukų Vlk. Juostakirmis kiaulinis, arba soliteris rš. Ežys (pagal savo snukį) yra kiaulìnis ir šuninis Plv. Žilos jo kiaulinės akys jau šnairinėjo į antrą dieną po Keidošiaus namus V.Piet. Ot leidžiau [arklį] kiaũlinio risčio (smulkia risčia) Mlt. Dabar čia bus kiaulìnė rinka Vlkv. Kiaũlinis rinkas Dkšt. Kiaũlinė žolė Tvr. Kiaulinis kupčius Lp. Kiaulinis vaikas (kiaulių piemuo) N. Regi, eina trys piemenai kiaũliniai! Brsl. Kiaulinė [prievolė] atiduota, o karvinės trūksta Šts. | Jei kiaũlinis (ankstus) miegas marina, bus lietaus (oro spėjimas) Rod. ^ Pečiai kai kiaũlinės durelės (labai platūs) Trgn.
Dictionary of the Lithuanian Language.